Vytautui mirus1430m. Lietuvoje susidarė kebli politinė situacija. Nes nebuvo sosto įpėdinio. Aukščiausia valdžia priklausė Jogailai. Gediminaičių dinastijoje atsirado du realūs pretendentai į Lietuvos sostą: Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis ir Jogailos brolis Švitrigaila. Lietuvos didikai ir bajorija išsirinko Švitrigailą, nors tam prieštaravo Lenkijos karalius Jogaila, argumentuodamas, kad LDK yra neatskiriama Lenkijos karalystės dalis. Švitrigaila, ryžtingai atmetęs visas Lenkijos pretenzijas, pradėjo telkti plačią antilenkišką koaliciją. Dalyvauti joje Lietuvos didysis kunigaikštis kvietė visus, konfliktavusius su Lenkija, Ordiną, totorius, rusų žemių kunigaikščius. Tačiau daugiausia dėmesio skirta Ordinui. LDK valdovas ryžosi įgyvendinti Vytauto po Žalgirio mūšio suformuluotą politikos principą pasinaudoti Ordinu kaip svarbiausia jėga LDK valstybei ginti. Taigi, 1431 m. birželio mėn. Skirsnemunėje LDK sudarė su Ordinu karinės sąjungos sutartį. Ši sąjunga ir Ordino kariuomenės įsiveržimas į Lenkiją paskatino ją greitai nutraukti karo veiksmus su Lietuva. Karas, tapęs diplomatiniu, tęsėsi toliau. Lenkija ieškojo būdų sukiršinti LDK bajoriją ir Švitrigailą. Kad būtų galima pakeisti Lietuvos didįjį kunigaikštį kitu. Švitrigaila ir toliau atkakliai laikėsi sąjungos su Ordinu stiprinimo taktikos, vertindamas ją kaip patikimiausią priemonę atremti Lenkijos pretenzijas. Švitrigaila, Skirsnemunėje pasirašyta sutartimi, bandė išlaikyti LDK, tačiau nesėkmingai. Susitarimas galiojo tik 2 metus. |